- žleberioti
- žlèberioti, -ioja, -iojo RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, Vb, žleberióti, -iója, -iójo; M, L, Rtr 1. tr. Rtr, Vkš, Pln sunkiai ar nenoromis kramtyti, valgyti: Atsilaužė gabaliuką duonos ir pradėjo jį žleberioti rš. 2. tr., intr. Bržr, Šts, Krtn, Tv sunkiai, nesklandžiai skaityti: Ans žlèberioja, t. y. neaiškiai skaito, nepaskaito greitai J. Onė jau žlèberio[ja] iš lementoriaus Pln. Kipšas parsikreipęs žleberiojo tarsi, uždėjo ant kumpos savo nosės šikšnos špikulus, tečiaus parskaityti nesugebėdamas tarė M.Valanč. 3. tr., intr. NdŽ neaiškiai, nesuprantamai, prastai kalbėti: Kunegui kalbant maldelę, – nusižeminus paskui kalbėti, tą atkalbėjus, poterų nebžleberioti Jzm. Jonas jau lenkiškai žlèberioja Kal. Jie visi buvo įpratę, kad daktaras, kunigas ar šiaip išponėjęs kad ir jų pačių vaikas žleberiodavo lenkiškai rš. 4. intr. M, KŽ verkšlenti. \ žleberioti; pažleberioti; peržleberioti; sužleberioti
Dictionary of the Lithuanian Language.